Mokykliniai sveikinimai

rugsejo 1, sveikinimai su rugsejo 1-aja, mokykliniai sveikinimai, paskutinis skambutis

Linksma suspausi gavus atestatą...
Paliksi klasę, suolus, kur vargai
Išeisi ten, į gyvenimą, kur stato,
Bet vėl paklausi kur draugai.
Draugai... Jau jie bus išblaškyti.
O klasė?... Klasė... jau kitų.
Atmink šie žodžiai bus rašyti vienos iš buvusių draugų.



Kaip pavasarį tirpstantis sniegas,
Kaip negrįžtantis aidas dainos...
Taip tos klasėj praleistosios dienos
Nebegrįš, nebegrįš niekados.
Kartais valandos bėga lyg kraujas,
Kartais laša lyg stambūs lašai...
Kartais jų , kad sustotų maldauji,
Kartais jų, kad skubėtų prašai...

Kiek daug gražių pavasarių prabėgo čia kartu -
O gal ne vieną ašarą
Nuo skruosto šluostei Tu?

Kuo greičiau svajojom būt suaugę,
Skubom išsiskirt su mokykla.
Tik retai kada mes pagalvojam,
Kad negrįš prabėgę dienos niekada.


Ji - pirmoji Mokytoja - stovi mano sąmonėje
Kaip pirmutinė raidė raidyne, kaip didžioji A.
Visuomet džiaugiuosi,
Kaip sunkią gyvenimo minutę galiu nusitverti to tvirto A skersinio.



Išplaukia jūromis laivai,
Išplaukia ir sugrįžta.
Bet niekad, niekada negrįš Išdykėlė vaikystė.


Išeinam...
Kiekvieno kelias skirtingas
Paliekam viską.
Ir kas gražu ir kas nemiela.

Paliekam tai, ko pasiimt negalim
Vaikystę, kliedesį, draugus.
Visi gerai mes žinom,
Jog antro kelio atgalios nebus.



Iš nerimo žiedai ant stalo rausta,
Nerimsta žvilgsniai lūkesčio pilni,
Tarytumei ir gėlės jaustų,
Jog šiandien iš mokyklos išeini.


Ir eglės vėl šlamės čia prie mokyklos
O jų šešėliai dengs praėjusius metus
Bus pamokos, skambės skambutis,
Tik mūsų čia jau nebebus.
Ir gerai, kad žmogus veržias, eina svajoja.
Kartais juokias linksmai, kartais rymo tylus.
Ir gerai, kad žmogus širdimi išmatuoja
Savo džiaugsmą ir kančią, ir laimės kelius.
(Eug. Matuzevičius)



Eisit jau girdi?
Klasės užsidaro.
Paskutinį kartą paklausyk
Toks labai pažystamas ir gera
Tų senųjų naktų skambesys
Eisiu jau žali klevai pasvirę
Pakuždės prie vartų paslapčia
Čia pirma svajojome mes gimę,
Ir vieškeliai prasideda nuo čia.
Gražiausi prisiminimai tie,
Kurie gimsta mokyklos suole.


Būna lygiai ir gera, ir liūdna - vien dėl to , kad buvai ir grįžai, kad kažkur ant gyvenimo dugno lieka vaikiški mūs parašai...
(A. Maldonis)



Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų
Paskutinį kartą klasėn žengdama Ir matysi veidus, artimus ir mielus
Bet nebegrįš jau niekad mokinio dalia.
Bus daug dienų bežydinčių alyvom
Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm.
Bet ar bebus jaunystė rymanti prie knygų
Bet ar bebus toks juokas kaip šiandien.


Hey.lt skaitliukas