Tu mano mylimuk Tu mano angeliuk Pasakyk kas tavyje brangiausia šiam pasauly
Gimė naujutis vaikutis Šiam pasauly naujas žmogiukas Su naujagimio švente!!!
Toks mažytis, mažytis žmogutis, Išbuciuosit visus pirštukus, Gal po tūkstantį kartų - tikrai! Laimingiausia paliks ši diena - Kai pasaulį išvydo dukra!!!
Tu atėjai į šį Pasaulį, Tu atėjai ir užaugsi, Tave sukūrė Dievas, Tu susipažinsi su draugais. Tu savo mamą palaiminai, Tu tiesiog nuostabi Dievo dovana, Tave tėvai dievins, Nes tave sukure Dievas.
Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,Nesvarstydami – kodėl ir kamJeigu šita žemė kam priklausoTai pirmiausia, žinoma, vaikams.Mes gi esam tie, kurie jų laukia,laukdavo ir lauks visais laikais.Tik su jais mes jaučiamės suaugęo vieni – mes irgi kaip vaikai.
Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės, Kur galėtu plukdyti mažylis laivus. Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs Jis užaugtu protingu, laimingu žmogum. Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilę, Kur galėtų braidyti mažylis dažnai. Ir išgirskit, jam krykštaujant, vaikišką laimę- Būkit savo mažyliui artimiausi draugai!
Kol dar nebuvau mama, Niekada neverkiau, matydama ašaras. Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės Vien dėl paprasčiausios šypsenos. Niekada mano širdis nesubyrėdavo i tūkstančius dalelių, Kad kažkam negalejau palengvinti skausmo. Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai. Aš nežinojau, kad galėsiu kažką taip stipriai mylėti. Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.
Linkiu, kad ne tik šiandien, bet ir visados Tavo širdy šviestų saulė,Tave suptų tik geri ir širdžiai mieli žmonės,Ir visados šalia butų TIKRI draugai,Nes draugai yra lyg tylūs angelai, kurie pakelia mus aukštyn,Kai mūsų sparnai pamiršta, kaip reikia skraidyti...
Eik gyvenimo saulės sutikti... Neškis šypsenas, laimę kartu. Tegul niekas nedrįsta sutrypti, Kas svajonėse bus tau brangu. Jeigu skausmas ranką ištiestų Netikėk, kad laimės nebus. Tu gyvenki, šypsokis ir džiaukis, Nes gyvenimas žmogui brangus.
Juk kūdikio verksmas gražiausia daina, Juk kūdikio džiaugsmas-mamos dovana. Ir nemigo naktys netenka reikšmės, Kai lūpos dukrytės tau "mama" šnibždės!
Pabaiga